x
fãcija [lot. facies — išvaizda, pavidalas]:
1. geol. nuosėdų arba uolienų susidarymo sąlygų kompleksas, beveik pastovus tam tikroje teritorijoje per tam tikrą laiką, pvz.: jūrinė facija;
visa tomis sąlygomis susidariusi uoliena ar uolienų kompleksas, pvz.: koralų facija;
2. landšaftotyroje — mažiausia, elementari geogr. landšafto struktūrinė morfologinė dalis;
terit. vienetas.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.