x
fanariòtai [gr. phanariotai], Turkijoje (XVIII a.—XIX a. pr.) — graikų stačiatikių bažnyčios ir prekybinės aristokratijos vadovai, turėję didelių privilegijų.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.