x
fanfarà [it.]:
1. pučiamasis ambušiūrinis muz. instrumentas;
tiesus trimitas be vožtuvų;
fanfara grojama tik natūralusis garsaeilis;
2. iškilmingas muz. motyvas, signalas, grojamas fanfara, trimitu, kornetu, valtorna.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.