x
fenakòdas [phenax (kilm. phenakos) + gr. odus — dantis, iltis], iškastinis kanopinis žinduolis Phenacodus, gyvenęs V. Europoje ir Š. Amerikoje paleocene ir eocene.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.