x
fenomenològija [gr. phainomenon — esantis, pasirodantis + ↗...logija]:
1. filos. disciplina, atliekanti jutiminio pažinimo kritikos funkciją, tirianti sąmonės raidą nuo jutimiškumo iki absoliutaus žinojimo;
2. psichol. šaka, tirianti psichinius fenomenus;
3. idealistinės filosofijos kryptis, tirianti sąmonę, kaip intuityvų esmių stebėjimą, intencionalumą;
kūrėjas E. Huserlis (1859—1938, Vokietija).
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.