fialà [gr. phialē]:
1. sen. graikų dekoruota varinė, sidabrinė arba auksinė taurė, išgaubtu dugnu, dažn. be ąsos ir kojelės;
vartota per kulto apeigas;
2. smailus statinio bokštelis, kitaip ↗ pinaklis.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.