x
flagelántai [lot. flagellans (kilm. flagellantis) — pliekiantis save < flagellum — rimbas], V. Europoje (XIII—XV a.) — religingi fanatikai asketai, propagavę viešą plakimąsi;
vėliau flagelantai buvo paskelbti eretikais, persekiojami.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.