x
flažolètas [pranc. flageolet]:
1. senovinis medinis pučiamasis muz. instrumentas;
fleita su antgaliu;
2. muz. garso rūšis;
švelnus (panašus į fleitos) garsas, gaunamas strykiniais ir gnaibomaisiais instrumentais, pirštu lengvai paliečiant tam tikras stygos vietas.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.