x
fònika [gr. phōnikos — skambantis], poetinės kalbos garsyno savybės (eufonija, instrumentuotė) ir jas tirianti poetikos šaka.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.