x
fulguritai [lot. fulguritus — žaibo nutrenktas], nedideli išsišakoję vamzdeliai (vad. perkūno strėlės), susidarantys, žaibui sulydžius smėlį.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.