x
fuziliẽrius [pranc. fusiller < fusil — šautuvas], XVII—XX a. pr. kavaleristas arba pėstininkas;
iš pradžių fuzilieriai buvo ginkluoti fuzėja — titnaginiu šautuvu.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.