gobelèn‖as [pranc. gobelin]:
1. sieninis kilimas su rankiniu būdu išaustu paveikslu;
2. žakardinėmis audimo staklėmis išaustas specialios struktūros audinys, kurio piešinys sudarytas iš kelių metmenų arba ataudų sistemų;
~o paviršiui būdinga rumbuota ripsinė struktūra.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.