x
gruñtas [vok. Grand — pagrindas]:
1. geol. uolienų sluoksnis, esantis po dirvožemiu;
2. upės, ežero dugnas;
3. medžiaga, kuria ištepamas, įtrinamas daikto paviršius prieš dažymą, lakavimą, tapymą;
apatinis apdailos sluoksnis;
4. medžiaga, kuria aptraukiamos tam tikros paviršiaus vietos, kad po ėsdinimo jos būtų iškilios;
vart. klišėms (grafikoje, poligrafijoje), spausdintinėms plokštėms (radioelektronikoje) gaminti.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.