x
hemiceliuliòzė [↗ hemi... + ↗ celiuliozė], org. junginys — didelės mol. masės heteropolisacharidas, kurio kartu su celiulioze yra sumedėjusiose augalų dalyse, ypač medienoje, šiauduose, sėklų luobelėse.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.