x
ikonogrãfija [gr. eikon — atvaizdas + ↗...grafija]:
1. iš anksto nustatytos tam tikrų personažų ar siužetų vaizdavimo dailės kūrinyje taisyklės;
2. dailėtyros šaka: tam tikrų personažų ir siužetų tipinių schemų, simbolių, atributų sistemingas aprašymas, klasifikavimas ir aiškinimas;
3. tapybos, grafikos kūrinių, nuotraukų, kino dokumentų, susijusių su kokia nors tema, asmeniu, vieta, įvykiu, rinkimas.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.