x
iktas [lot. ictus — smūgis, kirtis], antikinės eilėdaros elementas — metrinis kirtis, kurį turi stiprusis (ppr. ilgas) pėdos skiemuo ir kuris gali nesutapti su natūraliu (ppr. melodiniu) žodžio kirčiu.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.