x
imaneñtin‖is, ~iškas [lot. immanens (kilm. immanentis) — turimas, būdingas], vidinis, iš prigimties būdingas, esantis ko nors viduje, ne išoriniu veiksnių sukeltas, sąlygojamas.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.