imperãtorius [lot. imperator — valdovas]:
1. sen. Romoje respublikos laikais — karo vado garbės titulas;
2. kai kurių monarchinių valstybių valdovų titulas.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.