x
indoeuropiẽč‖iai, tautų grupė, kurią jungia bendra prokalbė;
iš jos, lyginamosios istorinės kalbotyros duomenimis, yra kilusios indų, iranėnų, graikų, armėnų, italikų, keltų, germanų, baltų, slavų ir kt. kalbos;
kai kurios ~ių tautos (venetai, ilyrai, hetitai, tocharai) jau išnykusios;
~ių tėvyne laikoma Vid. Azija, pagal kt. hipotezę — Š. Europa.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.