x
indùktorius [lot. inductor — žadintojas]:
1. ranka sukamas kintamosios srovės generatorius;
vart. kaip vietinio maitinimo telefono aparatų ir komutatorių šaukimo įtampos šaltinis;
2. el. mašinos dalis, kurioje sukuriamas pagr. magn. srautas: 3. įtaisas elektrai laidiems kūnams kaitinti, panaudojant elektromagnetinę indukciją.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.