inkorporãcija [lot. incorporatio — įkūnijimas], įjungimas, pavertimas sudėtine dalimi: 1. teisinės normatyvinės medžiagos sisteminimo forma: medžiaga išdėstoma rinkiniais tam tikra (chronologine, abėcėline, temine) tvarka, nekeičiant jos turinio arba labai nedaug tekeičiant jį;
2. vienos polit. bendruomenės, pvz.: valstybės ar jos dalies, įjungimas į kitą (perleidimas, aneksija);
3. sakinių darybos būdas — sakiniai sudaromi kaip sudurtiniai žodžiai, t. y. šaknys žodžiai jungiamos į vieną žodį sakinį.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.