insoliãcija [lot. insolatio — ilgas buvimas prieš Saulę]:
1. švitinimas Saulės spinduliais;
2. Saulės energijos kiekis, tenkantis per tam tikrą laiką vienetiniam plotui.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.