intercèptorius [lot. interceptor < interceptus — atkirstas], lėktuvo sparno metalinė plokštelė;
iškišta ar atlenkta didina pasipriešinimą, mažina keliamąją jėgą, dėl to lėktuvas greičiau leidžiasi.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.