intercèsija [lot. intercessio— priešinimasis;
laidavimas]:
1. sen. Romos aukštų pareigūnų, pvz.: konsulo, teisė sustabdyti kitų pareigūnų nutarimus ir veiksmus;
2. civilinėje teisėje — įsikišimas į bylą;
(prisiėmimas svetimos skolos, laidavimas ar pan.).
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.