x
invokãcija [lot. invocatio — kreipimasis, meldimas], senovės epinės poezijos kūrinio įžanginė dalis — poeto kreipimasis į antgamtinę būtybę (dažn. į mūzą), prašymas suteikti jam įkvėpimo, vadovauti kūrybai.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.