iterãcija [lot. iteratio — kartojimas], mat. operacijos pakartotinio panaudojimo rezultatas, pvz.: f1(x) = f(f(x)), f2(x) = f(f1 (x)),..., fn (x) = f(fn-1(x)) yra funkcijos y = f(x) iteracijos.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.