x
izochrònė [↗ izo... + ↗ chroninis], mat. kreivė, kuria juda materialus taškas taip, kad nueitų kelio tarpų per lygius laiko tarpus projekcijos į vertikalią tiesę yra lygios, pvz.: cikloidė yra izochronė.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.