x
izokefãlija [↗ izo... + ↗...kefalija], dailės kūrinio komponavimo būdas, pagal kurį visos vaizduojamųjų figūrų galvos išdėstomos tame pačiame aukštyje;
būdinga senovės (ypač bizantinei) dailei.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.