x
kãlius [lot. callus — stora oda, nuospauda]:
1. augalo audinys, susidarantis sužeistoje vietoje;
2. augalo rėtinių indų kamšalas;
3. kaulo rumbas, atsirandantis, augant lūžusiam kaului.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.