kanauniñkas [lot. canonicus < gr. kanbōn — taisyklė]:
1. ankstyvojoje krikščionybėje — vyskupui pavaldžios dvasininkų bendrijos narys;
2. katalikų ir anglikonų bažnyčiose — ↗ kapitulos (1) narys;
3. katalikų kunigo garbės titulas.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.