kancleris

káncleris [vok. Kanzler], aukštas valstybės valdžios pareigūnas: Austrijoje, VFR federacinis kancleris — vyriausybės vadovas;
D. Britanijoje lordas kancleris — Lordų rūmų pirmininkas, iždo kancleris — finansų ministras;
Šveicarijoje sąjungos kancleris — aukščiausiųjų vast. valdžios ir valdymo organų sekretoriato vadovas;
V. Europoje vid. amžiais — pareigūnas, vadovavęs kanceliarijai;
Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje — valstybės kanceliarijos viršininkas;
Rusijoje valstybės kancleris — aukščiausias civilinis pareigūnas;
Vokietijoje 1871—1945 reicho kancleris — vyriausybės, nuo 1934 ir valstybės vadovas.

© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985

• Terminai: kancleris
• Pavardės: Kancleris

Įrašas
Paaiškinimas	káncleris [vok. Kanzler], aukštas valstybės valdžios pareigūnas: Austrijoje, VFR federacinis kancleris — vyriausybės vadovas; D. Britanijoje lordas kancleris — Lordų rūmų pirmininkas, iždo kancleris — finansų ministras; Šveicarijoje sąjungos kancleris — aukščiausiųjų vast. valdžios ir valdymo organų sekretoriato vadovas; V. Europoje vid. amžiais — pareigūnas, vadovavęs kanceliarijai; Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje — valstybės kanceliarijos viršininkas; Rusijoje valstybės kancleris — aukščiausias civilinis pareigūnas; Vokietijoje 1871—1945 reicho kancleris — vyriausybės, nuo 1934 ir valstybės vadovas.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.