kantatà [it. cantata < lot. canto — dainuoju]:
1. vokalinės instrumentinės muzikos žanras;
didelės apimties lyrinio, epinio ar draminio (dažn. iškilmingo) pobūdžio muz. kūrinys solistams, chorui ir orkestrui;
2. iškilmingas eilėraštis, šlovinantis reikšmingą įvykį, asmenį;
ppr. yra muz. kantatos tekstas.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.