x
kantilenà [lot. cantilena]:
1. muz. kūrinio teksto intonavimo būdas;
pasižymi daininga melodika;
2. vid. amžiais ir renesanso epochoje vokalinės muzikos kūrinys;
3. šešių eilučių strofa, kurios V ir VI eilutę sudaro pakartotos I ir II eilutė.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.