x
kariatidė [gr. Karyatis (kilm. Karyatidos) — Artemidės šventyklos, buvusios Karijose (P. Graikija), žynė], vertikali moters pavidalo atrama, laikanti perdangą;
būdinga antikinei, XVII—XIX a. Europos architektūrai.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.