x
kartèčė [lenk. kartacz < it. cartoccio — ryšulys;
šovinys]:
1. XIV—XVI a. iš patrankos iššaunami akmenys, metalo gabalai;
2. XVII—XIX a. kulkų pripildytas artilerijos sviedinys, kuris sprogdamas plačiai jas pasklaido;
3. stambūs medžioklinio šautuvo šratai.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.