kašteliõnas [lot. castellanus < castellum — pilis]:
1. V. Europoje vid. amžiais — pilies viršininkas;
2. Lenkijoje ir Lietuvoje feodalizmo laikais — aukštosios vietinės valdžios pareigūnas;
3. Lenkijoje (XV a.) — vaivados padėjėjas ir Senato narys.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.