x
katenòidas [lot. catena — grandinė + gr. eidos — pavidalas], paviršius, gaunamas, sukant grandininę kreivę (kreivė turi už abiejų galų pakabinto siūlo pavidalą) apie tiesę, statmeną kreivės simetrijos ašiai.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.