x
kazuistika [pranc. casuistique < lot. casus — atvejis, atsitikimas]:
1. teismo bylų tam tikrų pavyzdžių nagrinėjimas teisės normų taikymo požiūriu;
2. scholastinėje teologijoje ir vidurinių amžių teisės moksle — bendrų dogminių teiginių taikymas spec. atvejams (kazusams);
3. klaidingų arba abejotinų teiginių miklus įrodinėjimas, gudravimas ginče, teisinės suktybės;
4. med. keleto ligonių, sergančių reta, neįprasta liga, ligos simptomų stebėjimas.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.