kinem‖à [gr. kinēma — judėjimas], lingv. artikuliacinis skiriamasis požymis, vieno kalbos padargo darbas, tariant garsą, pvz.: „m" sudaro trys ~os: lūpinė, gomurinė ir nosinė.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.