x
kladòdis [gr. klados — šaka, ūglis], pakitęs augalo ūglis, atliekantis lapo funkcijas;
kladodžius daugiausia turi sausų vietų augalai, pvz.: smydras, asiūklis, sausakrūmis.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.