x
kloakà [lot. cloaca]:
1. sen. miestų (Babilono, Kartaginos, Romos ir kt.) požeminis kanalas nešvarumams nutekėti;
2. atmatinė — kai kurių stuburinių gyvūnų praplatėjusi galinė žarnyno dalis, į kurią atsiveria šlapimo ir lytiniai takai;
3*. bjauri, nešvari atmatų vieta.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.