kolèktorius [lot. collector — rinkėjas], įstaiga, asmuo, įtaisas, įrenginys, ką nors surenkantis į vieną vietą: 1. įstaiga, kuri ką nors komplektuoja, pvz., bibliotekų Δ (įstaiga, komplektuojanti knygas bibliotekoms papildyti);
2. asmuo, renkantis ir tvarkantis kokius nors daiktus, pavyzdžius;
3. didelio skersmens vamzdis, į kurį iš kitų (mažesnio skersmens) vamzdžių suteka skysčiai arba dujos, pvz., kanalizacijos Δ;
4. požeminė galerija kabeliams, vamzdžiams tiesti;
5. el. mašinų mechaninis dažnio keitiklis: viena nuo kitos izoliuotos varinės plokštelės, kurių kiekviena sujungta su inkaro (rotoriaus) apvijos sekcija;
6. puslaidininkinio prietaiso (dažn. tranzistoriaus) arba elektroninio vamzdžio, kartais joninio prietaiso elektrodas, surenkantis el. krūvininkus (elektronus, skyles, jonus);
7. chem. medžiaga, kurios dedama į tirpalą kitai medžiagai išskirti.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.