x
kolònas1 [lot. colonus — kaimietis, žemdirbys]:
1. sen. Romos smulkus žemės nuomininkas, nuomojęs žemės sklypą iš stambaus žemvaldžio;
2. V. Europoje ir Lot. Amerikoje — valstiečių kategorija (bernas, pusininkas, nuomininkas).
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.