komendacija

komendãcija [lot. commendatio — rekomendacija, pritarimas]:
1. sen. Romoje — Cezariui, Augustui ir jo įpėdiniams suteikta teisė rekomenduoti senatui savo kandidatus į valst. pareigas;
2. V. Europoje vid. amžiais — sutartis, įtvirtinusi asmeninę ir materialinę priklausomybę nuo globėjo (patrono) — vasalo nuo senjoro ir valstiečio nuo feodalo.

© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985

Įrašas
Paaiškinimas	komendãcija [lot. commendatio — rekomendacija, pritarimas]: 1. sen. Romoje — Cezariui, Augustui ir jo įpėdiniams suteikta teisė rekomenduoti senatui savo kandidatus į valst. pareigas; 2. V. Europoje vid. amžiais — sutartis, įtvirtinusi asmeninę ir materialinę priklausomybę nuo globėjo (patrono) — vasalo nuo senjoro ir valstiečio nuo feodalo.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.