x
komturas [vok. Komtur < lot. commendator — rekomenduotojas], V. Europoje vid. amžiais — vienas aukščiausių katalikų vienuolių kar. ordinų pareigūnų laipsnių;
Δ valdė pilį ir jai priklausančią sritį — komtūriją.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.