kòncha [gr. konchē — kriauklė, kiaukutas], puskupolis, dengiantis apsidą, nišą ar kitą pastato pusapvalio plano dalį;
būdinga sen. Rytų, romėnų, Bizantijos ir vid. amžių krikščionių kulto architektūrai.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.