kondensãtorius [pranc. condensateur < lot. condenso — sutirštinu]:
1. elektrodų, tarp kurių yra dielektriko sluoksnis, sistema, gebanti kaupti el. krūvį;
2. šiluminės technikos aparatas, kuriame medžiaga iš (dujų garų) būsenos pereina į skystą arba kietą (kristalinę).
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.