x
kontingeñtas [lot. contingens (kilm. contingentis) — atitenkantis]:
1. žmonių, sudarančių vienalytę kokiu nors atžvilgiu grupę ar kolektyvą, visuma;
2. kuriam nors tikslui nustatytas, apribotas žmonių skaičius, pvz., priimamų į aukštąją mokyklą studentų Δ;
3. kokių nors eksportuojamų ar importuojamų prekių norma.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.