x
kooperãcija [lot. cooperatio — bendradarbiavimas]:
1. teisiškai įforminti savitarpio pagalbos susivienijimai, į kuriuos yra susijungę darbininkai, smulkieji gamintojai, tarnautojai dėl bendrų ek. veiklos tikslų;
2. pavienių darbuotojų, jų kolektyvų ar ištisų nacionalinių ūkių suderinta veikla, kooperacinis, susijęs su kooperacija, atliekamas bendromis jėgomis.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.