kulminacija

kulminãcija [lot. culmen (kilm. culminis) — viršūnė]:
1. didžiausio pakilimo, įtempimo akimirka;
didžiausias aukštis;
2. astr. šviesulio perėjimo per dangaus dienovidinį momentas;
3. lit. kūrinio, spektaklio, filmo struktūros elementas — didžiausios įtampos momentas veiksmo raidoje, po kurio ppr. seka atomazga.

© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985

• Terminai: kulminacija

Įrašas
Paaiškinimas	kulminãcija [lot. culmen (kilm. culminis) — viršūnė]: 1. didžiausio pakilimo, įtempimo akimirka; didžiausias aukštis; 2. astr. šviesulio perėjimo per dangaus dienovidinį momentas; 3. lit. kūrinio, spektaklio, filmo struktūros elementas — didžiausios įtampos momentas veiksmo raidoje, po kurio ppr. seka atomazga.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.